ISTORIJA IR TIKSLAI
Būdama antroji karta dailininkų šeimoje, nuo pat mažens esu meno pasaulio įtakoje.
Dailės mokyklose ir akademijose studijavau daugybę meno šakų - muziką, tapybą, grafiką, freskų restauraciją... Bet laikui bėgant apsistojau ties medalio menu.
Pagrindinius medalininkystės principus - reljefą, kompozicinę struktūrą bei technologinę pusę išmokau iš tėvo skulptoriaus Juozo Kalinausko. Ši meninės kalbos išraiška mane sudomino dėl savo apčiuopiamumo bei ilgaamžiškumo. Svarbūs istoriniai įvykiai bei asmenybės, įamžintos nedideliame plote, amžiams įspaustos brangiame metale savyje turi didelę jėgą.
Man medalis yra - pasaulis telpantis delne, iš praeities ir dabarties nešantis informaciją ateitiems kartoms.
- Kodėl istorinė tematika?
Nuo pat mažens mane domino istorija, praėję amžiai. A. Diuma romanai bei pirma kelionė į Paryžių davė liepsnojantį impulsą kūrybai. Kiekviena Europos civilizacijos epocha turėjo domėjimosi etapą mano gyvenime. Kintanti estetika žmonių drabužiuose, architektūroje, mene, nuo pat senovės Egipto perėjo tiek daug transformacijų, atspindinčių skirtingas tradicijas, papročius, kultūrinius procesus. Aš matyt turiu romantinį požiūrį į praeitį, bet kodėl gi nepasvajojus kada nors gyventi pilyje? Mes turėtume išgyventi tuos dalykus kurie mus įkvepia. Tai ypač aktualu menininkams.
Kita priežastis kodėl kuriu atminimo medalius istoriniams įvykiams pažymėti yra ta jog jie ugdo patriotiškumą, tautos pasididžiavimą, kuris stiprina vienybės jausmą ir skatina tolimesnę kultūros raidą. Pasaulis yra toks turtingas tautų įvairove, ir tai yra taip įdomu! Dėl to yra labai svarbu jog tautos išlaikytų savo veidą, vertinant ir tausojant tautos šaknis - istoriją. Tas pat yra aktualu kiekvienam individui ir šeimai, kad naujoji karta žinotu iš kur ji kilusi, pasimokytų iš praeities - kokių klaidų nedaryti ir kokie istoriniai momentai galėtų būti pavyzdiniai.
Medalio menas yra labai ilgaamžis, išliekantis šimtus ir tūkstančius metų, nešantis istorinę atmintį ateities kartoms, formuojantis suvokimą apie istorijos raidą ir darnų kultūros vystymosi tęstinumą.
Pagrindiniai mano kūrybos aspektai yra - estetika ir prasmingumas.
Mano manymu - menas turi turėti teigiamą poveikį visuomenei, praturtinant kiekvieno žmogaus kultūrinius horizontus.
Kūrybingumas - muzika, poezija, šokis, vaizduojamieji menai - stimuliuoja mūsų evoliuciją, ir tuo pat metu atskiria nuo tapimo robotais.
Jei mums rūpi harmoninga kultūros raida, tai mes visi turėtume atsakingai dalyvauti tos raidos procesuose, bandant įsivaizduoti ką mes paliksime ateities kartoms.
KŪRYBINIS PROCESAS
Rankų darbas ypatingas tuo kad jis turi sielą: energija kurią dailininkas įkrauna, amato išmanymas ir daugelis valandų darbo sudėti į nedidelio formato meno kūrinį, kuris turi prasmę ir lieka amžiams.
Nuo idėjos eskizų iki galutinio gipsinio modelio, visą procesą atlieku rankomis. Skaitmeniniam raidžių išdėstymui pritarimo neturiu, nes jis sudarko meninę skulptūrinio reljefo visumą.
Gal būt tai atrodytų smulkmena, bet patyrusiam žvilgsniui, kuris vertina meniškumo kokybę, tai pro šalį neprasprūstų.
Mano medalių kūrimo proceso trumpas aprašymas galėtų būti toks:
Iš pradžių projekto idėjai renku medžiagą. Tuomet pradedu piešti kompozicinius eskizus, kurie vėliau perauga į projektinį piešinį. Sekantis etapas yra modeliavimas plastelinu specialiai paruoštoje įgaubtoje ar sluoksniuotoje plokštumoje. Kuomet pagrindinės masės yra išlipdytos, tolimesnis modeliavimas vyksta gipsinėje medžiagoje. Dirbama yra ir pozityvioje ir negatyvioje reljefo formoje, kol išgaunamos visos detalės ir tekstai. Kuomet gipsinis modelis yra užbaigtas, jis perduodamas techniniam darbo įgyvendinimui - į kalyklą arba galvanizacijos specialistui. Jei medalis turi būti liejamas, tuomet dalį techninio proceso tenka atlikti pačiai - išlieti silikono formą ir paruošti reikiamą tiražą vaškinių modelių. Kai medaliai jau būna atlieti metale, tuomet dar reikia juos apdirbti.
Pagrindinis kūrybinis darbas vyksta piešiant kompoziciją bei modeliuojant plasteline ir gipse. Tačiau ir techniniai darbai reikalauja daug įgūdžių ir tam tikrų niuansų žinojimą, kurie įtakoja meninę darbo pusę. Tai reiškia jog abi pusės - meninė ir amatinė reikalauja daugelį aspektų: kūrybingumą, žinias, įrankius ir kantrybę. Medalio kūrimas gali trukti nuo vieno ar dviejų mėnesių iki metų ar dvejų, priklausomai nuo kompozicijos sudėtingumo.
Biografija
Dailininkė Lina Kalinauskaitė gimė 1983 m. rugpjūčio 18 d. Vilniuje.
1999 m. baigė Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklą.
2001 m. baigė M.K.Čiurlionio menų gimnaziją.
2004 m. studijavo Prahos dailės akademijoje.
2005 m. baigė Vilniaus dailės akademiją.
2007 m. studijavo Florencijos dailės akademijoje.
Nuo 2012 m. – Tarptautinės medalių federacijos (FIDEM) narė.
Nuo 2013 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
Nuo 2001 m. dalyvauja įvairiose parodose Lietuvoje ir užsienyje.
Kūriniai visuomeninėse kolekcijose:
Obelių istorijos muziejuje, Obeliuose;
Biržų krašto muziejuje Sėla, Biržuose;
Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Kaune;
Lietuvos Nacionaliniame muziejuje, Vilniuje;
Trakų istorijos muziejuje, Trakuose;
Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Vilniuje;
Palazzo Asmundo muziejuje, Palerme, Italijoje;
Karališkajame numizmatikos muziejuje, Stokholme, Švedijoje;
Monetų ir medalių kambaryje, Turku pilyje, Suomijoje.
Parodos:
2001 m. gegužė – paroda M. K. Čiurlionio galerijoje „Meno Mūza“;
2003 m. kovas – personalinė paroda „Medžiai“, Vilniaus rusų dramos teatre;
2003 m. gegužė – personalinė paroda „Vilnius-Riga-Tallin“, Vilniaus rusų dramos teatre;
2003 m. liepa – personalinė paroda „England...“, Vilniaus rusų dramos teatre;
2003 m. lapkritis – paroda galerijoje „Akcija M“ Molėtuose;
2006 m. birželis – personalinė paroda „PRIMA-VERA“ Šv.Jono gatvės galerijoje, Vilniuje;
2006 m. rugsėjis – personalinė paroda „...Natura.non.Morta...“, Rūtos galerijoje, Vilniuje;
2007 m. vasaris – paroda Lichtenstein (Germany), Daetz-Centrum "Erotische Impressionen";
2007 m. gruodis – medalių simpoziumas Šv. Jono gatvės galerijoje;
2008 m. rugsėjis – paroda “Pavilniui 100 metų” Vilniaus Rotušėje;
2009 m. rugsėjis – naujausių kūrinių pristatymas-paroda Vilniaus Rotušėjė;
2009 m. spalis – IX respublikinė medalių trienalė Šv. Jono gatvės galerijoje, Vilniuje;
2010 m. lapkritis – paroda Žalgirio ir Durbės mūšių tema galerijoje „Arka“, Vilniuje;
2010 m. gruodis – VIII Baltijos medalių trienalė Šv. Jono gatvės galerijoje, Vilniuje;
2011 m. kovas –VIII Baltijos medalių trienalė Jelgavos Gedertso Eliaso vardo dailės muziejus, Latvijoje;
2012 m. liepa – XXXII FIDEM medalių kongresas. Glazge;
2012 m. spalis – X respublikinė medalių trienalė Šv. Jono gatvės galerijoje, Vilniuje;
2013 m. rugsėjis – IX Baltijos medalių trienalė Šv. Jono gatvės galerijoje, Vilniuje;
2014 m. balandis – personalinė paroda „Lietuvos istorija L. K. ir J. K. kūryboje“ Jonavos krašto muziejuje, Jonavoje;
2014 m. birželis – personalinė paroda Ukmergės kraštotyros muziejuje, Ukmergėje;
2014 m. rugsėjis – medalio „Ošros mūšiui - 500 m.“ pristatymas/paroda Vytayto Didžiojo karo muziejuje, Kaune;
2014 m. rugsėjis – XXXIII FIDEM medalių kongresas. Sofijoje;
2015 m. vasaris – personalinė paroda Vytayto Didžiojo karo muziejuje, Kaune;
2015 m. kovas – paroda „Oginskio 250-ųjų gimimo metinių sukakčiai“ galerijoje Arka, Vilniuje;
2015 m. gegužė – personalinė paroda Medininkų pilies muziejuje, Medininkuose:
2015 m. rugpjūtis – XXXI Tarptautinė medalio kūrėjų stovykla, Telšiuose;
2016 m. vasaris – Tarptautinė pinigų mugė, Berlyne, Vokietijoje;
2016 m. balandis – personalinė paroda "Lietuvos istorija medaliuose" Biržų pilyje;
2016 m. rugpjūtis – XXXII Tarptautinė medalio kūrėjų stovykla, Telšiuose;
2016 m. rugsėjis – XXXIV Tarptautinis FIDEM medalių kongresas ir paroda Gente, Belgijoje;
2016 m. rugsėjis – paroda "Spindėk, Lietuva" LR Seimas, Vilniuje;
2016 m. lapkritis – XI respublikinė medalių trienalė Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vilniuje;
2017 m. spalis – X Baltijos medalių trienalė "Baltijos Vienybė" Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius.